Tarp akademiniame pasaulyje dirbančių moterų iššūkių – šališkumas ir „motinystės bausmė“

2022 02 07

Tarp akademiniame pasaulyje dirbančių moterų iššūkių – šališkumas ir „motinystės bausmė“

Nors Lietuvoje moterų dalis tarp akademinio personalo – viena didžiausių tarp EBPO šalių, moterų karjeros plėtojasi lėčiau nei vyrų. Tai rodo Lietuvoje atliktas tyrimas. Pasak ekspertų, didelę įtaką tam daro ir mokslo ir studijų sistemoje paplitusios stereotipinės nuostatos ir įsitikinimai. Tarp labiausiai paplitusių nuostatų – „motinystės siena“. Vasario 15 d. konferencijoje „Lyderė kalba: Moterų įgalinimas moksle. Ko reikia šiandien?“ bus diskutuojama apie tai, kaip gerinti moterų savirealizaciją ir karjeros galimybes Lietuvos aukštajame moksle.

Karjeros kelią blokuoja išankstinės nuostatos ir stereotipai

Aukštajame moksle svarbus meritokratijos principas – vertinimas pagal pasiekimus. Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje dirba daugiau moterų nei vyrų, kai kuriems universitetams sėkmingai vadovauja rektorės, yra nemažai moterų profesorių. Vyrauja nuomonė, kad moterims taip pat lengva siekti karjeros akademinėje aplinkoje kaip ir vyrams. Tačiau nauji duomenys rodo ką kita.

Praėjusių metų antroje pusėje asociacija „Lyderė“, bendradarbiaudama su institutu „Visionary Analytics“, apklausė apie 900 Lietuvos universitetų ir institutų darbuotojų moterų ir parengė situaciją atspindinčią bei sprendimus siūlančią studiją. Jos duomenys rodo, kad absoliuti dauguma – 9 iš 10 apklausoje dalyvavusių moterų – yra susidūrusios su stereotipinėmis nuostatomis, požiūriais ar įsitikinimais, lemiančiais šališkumą.

Trečdalis respondenčių nurodė nuolatos susiduriančios su situacijomis, kuriose moteris turi pateikti ženkliai daugiau savo kompetencijos įrodymų (palyginus su vyrais), požiūriu, kad kompetentingos ir ryžtingos moterys vertinamos kaip „vyriškos“ ir todėl mažiau mėgstamos, ir kitais. Su šališkumą lemiančiais stereotipiniais įsitikinimais ir situacijomis dažniau susiduria moterys, dirbančios gamtos, medicinos ir sveikatos, technologijos, žemės ūkio mokslų srityse. Trečdalis apklausoje dalyvavusių moterų patvirtino, kad teiginys „Šioje institucijoje vyrai paaukštinami pareigose greičiau ir/arba lengviau nei moterys“ apibūdina situaciją jų darbovietėje.

Mamoms darbo aplinka yra mažiausiai palanki

Apklausa išryškino bene labiausiai paplitusį stereotipą, su kuriuo susiduria moterys – „motinystės siena“. Tai nuostata, kad tapusi motina moteris bent iš dalies praranda savo profesinius įgūdžius ir motyvaciją. Su šiuo stereotipu siejami profesinės veiklos apribojimai – „motinystės bausmė“. Pavyzdžiui, gali būti manoma, kad doktorantūroje studijuojančios moterys tai švaistomi pinigai – juk gavusios mokslo laipsnį jaunosios mokslininkės vis tiek išeis auginti vaikų ir nedirbs mokslinio darbo. Net vaikų neturinčios moterys ar motinos, kurios neatliepia stereotipinio požiūrio (pavyzdžiui, lieka pasišventusios savo darbui), yra „baudžiamos“ dėl neatitikimo tradiciniams lyčių vaidmenims.

„Motinystės bausmės“ reiškinys studijoje išskirtas tarp dviejų didžiausių neigiamą poveikį moterų karjerai darančių veiksnių. Pastebėta, jog jį stiprina arba mažina šeimos narių palaikymas ar galėjimas pasitelkti išorinę pagalbą prižiūrint vaikus ar globotinius.

Kvies diskutuoti apie moterų įgalinimo potencialą ir kliūtis

Pasak asociacijos „Lyderė“ valdybos narės ir „Visionary Analytics“ direktorės Agnės Paliokaitės, tyrimas parodė tiek esamas problemas, tiek didelį potencialą sėkmingai spręsti skaudulius, su kuriais susiduria mokslo ir studijų srityje dirbančios moterys.

„Įsisenėjusių stereotipų, lemiančių sąmoningą ar nesąmoningą šališkumą, apstu. Tad akademinė moterų bendruomenė, siekianti kurti ir vystyti savo karjerą mokslo srityje, susiduria su apribojimais. Jei siekiame situaciją pakeisti, turime įgyvendinti realius pokyčius sprendžiant moterims aktualius iššūkius. Formalių įsipareigojimų nepakaks. Tuo pačiu kai kuriose mokslo ir studijų institucijose pastebėjome gerų iniciatyvų, pavyzdžiui, siekiančių spręsti pandemijos sukeltus iššūkius. Daug vilties suteikia jaunoji mokslininkių karta, aiškiau pastebinti nelygybės atvejus. Apklausoje įvertinome dešimčių priemonių aktualumą ir pateikėme detalias rekomendacijas vadovams. Esu tikra, kad mokslo ir studijų sistemoje atsiras tiek noras, tiek galimybės keisti situaciją ir įveiklinti visų darbuotojų potencialą“ – įsitikinusi A. Paliokaitė.

Plačiau šia tema ji kviečia diskutuoti asociacijos „Lyderė“ ir Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje „LINO“ organizuojamoje konferencijoje „Lyderė kalba: Moterų įgalinimas moksle. Ko reikia šiandien?“. Konferencija bus transliuojama portale Delfi vasario 15 d., 11 val.

„Pirmiausia, konferencija ir tyrimo rezultatai skirti Lietuvos mokslo ir studijų bendruomenei – tiek eiliniams mokslo ir administracijos darbuotojams, nepriklausomai nuo karjeros etapo, tiek sprendimus priimantiems institucijų vadovams. Manome, jog pateikti duomenys ir pasiūlymai turėtų būti naudingi Lietuvos mokslo politiką formuojantiems ir ją įgyvendinantiems asmenims bei institucijoms, tačiau tikimės, jog studija sulauks ir plačiosios visuomenės susidomėjimo, nes gana informatyviai nušviečia įvairioms profesijoms aktualius stereotipus bei pasiūlymus dėl to, kaip geriau įveiklinti moterų potencialą“, – komentuoja tyrimo bendraautorė VU docentė dr. Aurelija Novelskaitė.

Konferencijos iniciatyvą palaiko ir dalyvius sveikins Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė Mariya Gabriel ir Lietuvos Respublikos Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Diskusijai kvies Vyriausybės atstovai bei universitetų bendruomenės lyderiai.

Asociacija ,,Lyderė“ – organizacija, vienijanti didžiausią skaičių stiprių ir pasiekusių moterų, siekianti kurti visuomenę be lyčių stereotipų bei įgalinti moteris lyderystei.

Agentūros naujienos