Nuo šiol „TikTok“ – muzikai, „Spotify“ – tinklalaidžių transliacijoms, „Netflix“ – žaidimams?
Interneto įrankiai turi vieną bendrą savybę – jie nuolat keičiasi. Įdomu tai, kad pastaruoju metu keli visiems puikiai žinomi prekių ženklai nusprendė modifikuoti savo amplua kone sutartinai.
COVID-19 sustabdė įprastą gyvenimą visame pasaulyje, bet išlaisvino daugybę žmonių kurti naudingą turinį „TikTok“. Užslėpti talentai ėmė aktyviai dalintis ir savo kūrybos dainomis, kurios greitai tapo hitais. (Kinų socialinė platforma ne kartą pabrėžė prisidėjusi prie naujų muzikinių žvaigždžių šuolio į populiariausiųjų topus.)
Nenuostabu, kad pavasarį buvo paskelbta naujiena, jog „TikTok“ savininkų „ByteDance“ sukurta „Resso“ – ne šiaip šalutinis projektas, o platforma, tapsianti rimta alternatyva „Spotify“ ir „YouTube Music“. Neseniai „Twitter“ paskyroje „TikTok Music“ pasirodė ir intriguojantis kvietimas laukti daugiau naujienų.
O čia dalis „Resso“ kodo. Nesunku pastebėti jame daug eilučių, siejančių su „TikTok“ platforma. Panašu, jog vartotojams bus siūloma čia atrastas dainas įsikelti į savo muzikinę biblioteką. Jei „ByteDance“ iš tiesų pradėtų teikti muzikos paslaugą, galėtų nukreipti šiuos srautus į savo programą, nesvarbu, tai bus „Resso“ ar „TikTok Music“, taip leisdama uždirbti pajamų iš reklamos ir prenumeratos.
„ByteDance“ parodė susidomėjimą toliau investuoti į muziką – šių metų pradžioje pristatė savo muzikos platinimo sprendimą, pavadintą „SoundOn“. Naudojantis šia paslauga įmonė pirmus metus atlikėjams moka 100 proc., o nuo antrųjų – 90 proc. dydžio autorinius honorarus.
„Spotify“ dėl to per daug nesijaudina (nors vis daugiau vartotojų piktinasi, kad pastaroji muzikinė platforma neintegruojama į kitus socialinius tinklus), nes supranta, kad kokybiškas turinys yra ateitis. Todėl ir toliau vysto savo įrankį – tinklalaidžių valdymo ir viešinimo platformą „Anchor“, per kurią nuo šiol galima įkelti tinklalaidės videoįrašą, rodomą ir „Spotify“. Kol kas ši funkcija prieinama tik tam tikrose šalyse, bet „Spotify“ planuose tikrai yra siekis vystyti televizijos formatą ir monetizuoti tinklalaidžių kūrėjų sugeneruojamą srautą.
O štai videonuomos platforma „Netflix“, rudenį pristačiusi „pigesnę“ prenumeratos versiją, leidžiančią žiūrėti visą turinį platformoje su sąlyga, kad matysime ir reklamas, žengia toliau. Prieš maždaug metus pradėjusi transliuoti žaidimus ir įsigijusi penkias jų studijas, neseniai pranešė nusipirkusi dar vieną. Logiškas ėjimas, nes vien iš visame pasaulyje populiarumo rekordus sumušusio serialo „Stranger things“ įmonė gauna papildomų pajamų.
Nors kompiuteriniai žaidimai visada sugeneruoja daug pajamų, bent jau pateikti duomenys rodo, kad tik 1 proc. nuo visų ~220 mln. „Netflix“ prenumeratorių žaidžia jų sukurtus žaidimus. O gal iš tikro „Netflix“ formuoja naują įtraukiančio videoturinio standartą, kai žiūrovas pats nusprendžia, kaip turi vystytis istorijos eiga seriale? Toks bandymas jau buvo sukūrus specialią „Black mirror“ seriją.
Jums taip gali būti įdomu:
Kaip nepasimesti socialinių tinklų trenduose?
Sparčiai besivystančiame socialinių tinklų pasaulyje pastaruosius metus vyksta intensyvios disku
Komunikacija yra maratonas – ne sprintas
Kasmet skelbiama „Kantar BrandZ Global Top 100 Most Valuable Brands “ tyrimo studija atskleidž
Kada yra geriausias metas investuoti į prekių ženklo vertę?
Kasmet skelbiama „Kantar BrandZ Global Top 100 Most Valuable Brands “ tyrimo studija atskleidž