Berta-and-agency_razinkos-Tomas-Kirsa_kurie-ne-etiskesni-influenceriai-ar-ju-rinkodara-pasitelkiantys-politikai

Kurie (ne)etiškesni: influenceriai ar jų rinkodarą pasitelkiantys politikai?

Tiek naujoji, tiek senoji politikų karta prieš kiekvienus rinkimus ieško būdų, kaip padidinti jaunesnių rinkėjų įsitraukimą ir gauti balsų. Sutikime, politinės rinkimų kampanijos gana nuobodžios ir nepritraukia social medios kartos ne tik Lietuvoje. Ir čia į pagalbą ateina tie, kurių profesiją pastaruoju metu vis bandoma palaidoti, nors įtakos jie dar tikrai turi.

Šią savaitę JAV vyksta vidurio kadencijos rinkimai. Abi partijos rinkimus vadina svarbiausiais per dešimtmečius. Įtampa tokia, kad FTB perspėja dėl politinių ekstremistų išpuolių. Keli šimtai respublikonų kandidatų abejoja praėjusių prezidento rinkimų rezultatais. Laimėję jie galėtų atsisakyti ratifikuoti kitų rinkimų rezultatus, o tai per pustrečio šimto metų šalies istorijoje būtų nematyta situacija. Nenuostabu, kad ryšių su visuomene ir komunikacijos agentūros, dirbančios su influenceriais, sulaukė kaip niekada daug užklausų.

Viena tokių įmonių yra „People First“, kuri šį rinkimų ciklą dirbo su maždaug 10 tūkst. Socialinėje erdvėje sekėjų daug turinčių asmenų, atlikusių svarbų vaidmenį ne tik būsimiems rinkimams, bet ir įvairaus lygio balsavimo opiais klausimais metu. Liberalių pažiūrų įmonė, besispecializuojanti partnerystėje su influenceriais, viename tyrime nustatė, kad 43 proc. apklaustųjų labiau pasitiki šiais nei pačiomis politinėmis kampanijomis. Vien demokratų partija už tokio pobūdžio įrašus jiems mokėjo nuo 300 iki 5 tūkst. dolerių.

Bet kur yra etikos riba?

Influencerių rinkodara teberibojama tam tikrų standartų ir taisyklių. Ne visose šalyse galioja netgi reikalavimas aiškiai nurodyti, kad už tam tikrą turinį nuomonės formuotojui buvo sumokėta ir kad tai yra reklama. Kalbant apie politiką, susiduriama su gana pasenusiu požiūriu, kaip turi atrodyti komunikacija, nes daug dalykų priklauso nuo pačių politikų ir jų pasaulėžiūros, vartojimo įpročių. Akivaizdu, jog tik dalis apskritai supranta socialinių tinklų veikimo principą, o ne visi jaunesni kolegos geba įtikinti.

Būtent toks neapibrėžtumas palieka erdvės klaidinančiai informacijai – dėl galimybės rodyti melagienomis paremtą politinį turinį „TikTok“ sulaukė dėmesio iš JAV prievaizdų, kurie teigia kaltinus, jog socialinis tinklas neprisiima atsakomybės. Nepelno siekianti organizacija „Global Witness“ ir Niujorko universitetas atliko bandymą, kurio rezultatai šokiravo – net 90 proc. mokamos reklamos „TikTok“ su akivaizdžiai melaginga informacija buvo patvirtinta.

Svarbiausia taisyklė

Politikai yra prekių ženklai, todėl jie ir turi taikyti komercinį mąstymą. Svarbiausia ne tik pasirinkti jų tikslinės grupės mėgstamiausią socialinį tinklą, investuoti į turinį, bet ir pasirinkti tinkamus veidus. Net tokio dydžio įžymybės kaip Kim Kardashian vaikšto plona riba – dėl neteisėtos kriptovaliutos reklamos ji turės sumokėti 1,26 mln. dolerių baudą – tiek, kiek gavo už žinutės paskelbimą.

Kaip bebūtų liūdna, šiandien Lietuvoje daugiausia socialinius tinklus išnaudoja su etika dažniausiai prasilenkiantys populistai. Aktyviai socialinėje erdvėje dirbantys influenceriai lengviau nubaudžiami už mažesnius nusižengimus nei savo „tiesos versiją“ sakantys politikai.

Skaityk daugiau apie šią naujieną:

NYTimes

Election Law Blog

MarketingDive

Yahoo! Finance

Šią įžvalgą parašė:

Marketingo ir digital konsultantas | Berta&Agency

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Uždaryti
type characters to search...
Uždaryti
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Savo duotą pasirinkimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. View more
Sutinku
Nesutinku