Geltoni simboliai, sukurti naudojant kabliataškius ir skliaustus, buvo išrasti 1998 m., o 2010 m. standartizuoti ir įtraukti į „Apple iOS“ ir „Mac“ operacines sistemas. 2015 m. Oksfordo anglų kalbos žodynas šypsenėlės veidą, verkiantį juoko ašaromis, pavadino metų „žodžiu“ – pirmą kartą simbolis buvo įtrauktas į sąrašą kaip atskiras terminas.

Mokslų daktarės Darios J. Kuss atliktas tyrimas parodė, kad jaučiamės teigiamai, tiesiogiai bendraudami su tais, kurie naudojasi socialine žiniasklaida. Dar daugiau tyrimų rodo, jog dėl jaustukų darbuotojai netgi gali labiau įsitraukti į darbą, nes vadovams lengviau pagirti kiekvieną per simbolį nei ieškoti korektiško žodžio ar junginio, kuris neįžeistų adresato.

Kiekviena kalba unikali, nes priklausomai nuo vietovės ir gamtos ypatybių joje tam tikrų žodžių grupės yra labiau išvystytos, todėl mokantis kalbų kartais sunku suprasti subtilius skirtumus, rodos, tam pačiam žodžiui. Šiandien bene kiekvienas mūsų gyvena multikultūrinėje aplinkoje, supami daugybės įvairių tautų žmonių. Būtent „emodžiai“ leidžia mintis nusakyti išraiškingiau nei vien tik gimtąja kalba.  

Taigi kvaila nerimauti, kad šokanti dama raudona suknele 💃 sunaikins gražaus prozos kūrinio ar jaudinančio eilėraščio vertę. O Šekspyras vis tiek išliks Šekspyras, nepaisant to, kad savo neapykantą netvarkingiems buto draugams sušvelninate šyptelėdami „WhatsApp“ 😉