Antropologai Brentas Berlinas ir Paulas Kay ištyrė 100 kalbų ir nustatė, kad žodžiai, apibūdinantys spalvas, jose paskirstyti pagal nuspėjamą hierarchiją. Jei kalba turi tik du spalvas reiškiančius žodžius, tai bus „juoda“ ir „balta“. Jei tris – „juoda“, „balta“ ir „raudona“. Jei kalboje yra penki spalvą nusakantys terminai, prie pirmiau minėtųjų prisidės „žalia“ ir „geltona“. Ir taip toliau. Trumpai tariant, viskas mūsų chromatinio suvokimo teorijose sukasi apie šias pagrindines šešias spalvas.

Grįžtant prie graikų ir anglakalbių pavyzdžio, pirmieji kasdien mato daug jūros ir dangaus mėlynumo, todėl pagal prigimtį gali greičiau atskirti ir įvardyti jos atspalvius (šviesiai mėlyna graikiškai reiškia „ghalazio“, tamsesnė – „ble“). Tuo tarpu tiems, kurių gimtoji kalba yra anglų, aiškiai suprasti skirtumą tarp šviesiai ir tamsiai mėlynos sunku, nes jų aplinkoje dominuoja 50 „cepeliniško“ dangaus atspalvių. Tačiau jei graikas ilgiau pagyventų Anglijoje, tikėtina, jog puikiai pažįstamus skirtingus atspalvius ilgainiui imtų vadinti vienodu terminu: mėlyna.