Žiniasklaidos ekspertai atsakė, kaip nepasiduoti (dez)informacijos srauto formuojamai baimei
Kiekvieną mūsų per dieną skirtingais kanalais pasiekiantis informacijos srautas šiuo metu muša rekordus. Lyginant su pandemijos pradžia, kuomet naujienų kiekiai buvo sunkiai suvokiami, šis skaičius ūgtelėjo dar beveik dvigubai. Kaip nepasimesti informacijos labirintuose, atsirinkti tik patikimus šaltinius ir gebėti susikoncentruoti į tai, kas iš tiesų svarbu? Apie tai tinklalaidėje „Berta&Talks“ savo mintimis pasidalino žiniasklaidos stebėjimo ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ vadovė Jūratė Stankuvienė ir naujienų portalo „Lrytas.lt“ redaktorius, direktorius Tautvydas Mikalajūnas.
Pats karas šiuo metu yra labai negatyvi žinutė, kuri sudaro daugiau negu pusę visų straipsnių bendrame žiniasklaidos sraute.
Ar yra kažkoks matas, kuriuo būtų galima pamatuoti per dieną skirtingais kanalais mus pasiekiančius informacijos srautus?
Jūratė: Per pirmąjį karantiną mus pasiekdavo apie 4 tūkst. žinučių per dieną. Tada atrodė, jog visi kalba vien apie tai ir informacijos yra labai daug. Tokio milžiniško informacijos srauto dar nėra buvę. Tai buvo rekordiniai skaičiai, kuriuos sugeneravo viena vienintelė tema. Kalbant apie Ukrainos karą, tai yra maždaug 7 tūkst. žinučių per dieną, t. y. dvigubai daugiau negu buvo apie pandemiją, nors jau tada informacijos srautas atrodė nepakeliamas.
Kokiais principais vadovaujasi naujienų portalai atrinkdami naujienas? Kaip jas pateikia savo skaitytojams?
Tautvydas: Pandemija ir karas Ukrainoje – tai yra lūžio įvykiai ne tik visuomenėje, bet ir žiniasklaidoje. Pagrindinis iššūkis yra susidoroti su informacija. Atranka vyksta natūraliai, tačiau susiduriame su didžiule dezinformacija karo Ukrainoje fone. Aišku, labai svarbią informaciją tikriname pagal tradicišką metodiką: įvairiuose šaltiniuose, institucijose, turime patikimas naujienų agentūras. Atranka dienos eigoje yra greita ir tie metodai yra patikrinti laiko. Žinoma, būna, kad kartais suklysti ir tas labai matosi. Žiniasklaidos stiprybė yra viešumas, bet kartu tai yra labai didelis įsipareigojimas. Klaidos visuomenėje yra labai gerai matomos ir labai garsiai kritikuojamos. Su tuo kovoji, tą riziką įvertini. Tas procesas vyksta ir mes patys iš to mokomės kasdien.
Jūratė: Dabar girdime, kaip informacija yra tikrinama ir kiek daug joje yra melagienų, kaip svarbu tinkamai atsirinkti. Tai pagalvokite, jog socialiniuose tinkluose yra viešinama viskas. Jeigu pradėjai mėgti melagienas, tai tu jų gausi dar daugiau. Socialiniai tinklai sukuria visiškai atskirą pasaulį, kuriame tu gyveni. Algoritmas socialiniuose tinkluose gali labai iškreipti realybę ir kiekvienam gali sukurti individualų pasaulį, priklausomai nuo to ką jis kažkada pasižiūrėjo. Mūsų niekas nemokė kritiškai atsirinkti informaciją ir mąstyti, nes anksčiau to nereikėjo. Tradiciniai žiniasklaidos šaltiniai, tame tarpe ir naujienų portalai, yra vienas iš informacijos šaltinių, kuriuose tu gali pasitikrinti, nes ten dirba profesionalai, kurie žino, kaip patikrinti informaciją.
Koks yra žiniasklaidos indėlis formuojant visuomenės nuotaiką, emocijas, elgseną? Daugiau negatyvių ar pozityvių žinučių mus pasiekia?
Jūratė: Pats karas šiuo metu yra labai negatyvi žinutė, kuri sudaro daugiau negu pusę visų straipsnių bendrame žiniasklaidos sraute. Jeigu mes žiūrime vizualius vaizdus, tai yra tie patys daugiabučiai, taigi, jei kiti karai mums nelabai rūpėjo, tai šiuo atveju tu matai tą patį, ką matai savo aplinkoje. Tu gyveni tokiame pačiame daugiabutyje, tie žmonės kaip ir tu turėjo tokių pačių planų ir staiga tu nežinai, ar kažkas turi prasmę. Aš manau, jog šiuo metu žiniasklaidoje teigiamų žinučių yra maksimaliai tiek, kiek įmanoma. Jos yra įveiklinimas žmonių ir apie visas tas iniciatyvas labai smagu skaityti, nes norisi kažkaip iš to išlipti ir padėti.
Tautvydas: Žmogui blogos žinios bus visada įdomesnės negu geros ir niekur čia nepabėgsi. Mes skelbiame apie visas akcijas, iniciatyvas ir taip keliame tą dvasią, padrąsiname. Žmonės visada labai emociškai vertina visus procesus, ypač jeigu tai liečia mus, mūsų aplinką ir mūsų valstybę. Kitas dalykas – aš visada turiu argumentą, jeigu man sako, kad neigiamo turinio yra per daug, nes mes rašome daug teigiamo turinio, bet jūs jo tiesiog neskaitote ir nematote.
Kur dingo visos kitos temos, kurios buvo aktualios iki karo Ukrainoje?
Jūratė: Praėjusiais metais mes daug kalbėjome apie migrantus. Ši tema tapo labai skirtinga, nes tuo metu mes kalbėjome apie migrantų apgręžimą, dėl jų kylančias problemas, visi buvo labai įsiaudrinę. Dabar turime kitus migrantus ir ieškome būdų, kaip jiems galime padėti.
Taip pat buvo testavimas ir Galimybių pasas, kuris buvo visus supriešinęs. Dabar tai jau yra neaktualu. Taip pat koronavirusas – nors ir niekur nedingo, bet ta tema visiškai nublanko. Dar buvo santykiai su Kinija, elektros kainos, kurios dar ir dabar kyla. Labai daug ekonominių straipsnių apie tai, ką sankcijos mums sukels ir kaip bus toliau. Visgi dabar žmonės yra pasiryžę visa tai iškęsti, kad tik nežūtų žmonės ir mes susiveržiame savo diržus iš solidarumo. Taip pat buvo „Belasruskalij“ skandalas, kuris buvo labai didelis, bet dabar yra visai neaktualus.
Kaip skaitytojui nepaskęsti informaciniame sraute ir atsirinkti iš tiesų aktualią informaciją?
Jūratė: Mūsų šūkis – mažiau yra daugiau. Jeigu tu išsitaškysi ir ištisai gyvensi skaitydamas tik naujienas, tai išseksi emociškai. Žmogaus emocinės galimybės turi ribas. Gyvenimas tęsiasi ir karas yra ne pas mus, taigi, reikia riboti laiką, kurį praleidžiame ieškodami naujienų ir būtinai atsirinkti kanalus, kuriuose tą darome. Taip pat išlipti iš savo burbulo, neužstrigti socialiniuose tinkluose, pasitikrinti, ar mūsų socialinis burbulas nenuvedė kažkur į šalį.
Tautvydas: Mano pirmas patarimas atsakant į šį klausimą – tai mąstyti savo galva. Mąstyk ir būk kritiškas. Mes mokykloje mokomi kūrybiškumo, bet labai reikia ir kritiško mąstymo. Reikia ieškoti informacijos didžiuosiuose portaluose, o jeigu kažkas labai kelia nerimą, tai gali skambinti – tam yra atsakingos institucijos. Tą diapazoną reikia įsivertinti pačiam ir atsargiai lankytis socialiniuose tinkluose, kuriuose yra labai daug melo. Reikia kartais atsijungti, nes įvykiai ir naujienos nepabėgs, tad geriau pravėdinti galvą, pasivaikščioti, pasportuoti ir grįžti į normalų gyvenimą. Kitaip perdegsi ir nemąstysi racionaliai, o tai yra labai pavojinga.
Šią įžvalgą parašė: Kristina Sušinskaitė
Projektų direktorė | Berta&Agency
Jums taip gali būti įdomu:
Už „Berta&Talks“ – jau antras garbingas apdovanojimas
Vilniaus verslo moterų tinklas (VVMT), veikiantis prie Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūm
Influencerių rinkodara ir prekių ženklai: kaip sukurti efektyvią sinergiją?
Nuomonės formuotojai (angl. influencers), kuriuos noriai sekame, kuriais pasitikime ir į kuriuos
Postpandeminės kelionių tendencijos – kaip jos keitėsi ir ko dažniausiai svetur ieško lietuviai?
Daugelis mūsų jau pradeda skaičiuoti dienas iki vasaros bei planuoti savo atostogas, neretai –