Postpandeminės kelionių tendencijos – kaip jos keitėsi ir ko dažniausiai svetur ieško lietuviai?
Daugelis mūsų jau pradeda skaičiuoti dienas iki vasaros bei planuoti savo atostogas, neretai – ir užsienio šalyse. Kaip keitėsi lietuvio keliautojo portretas ir įpročiai pasibaigus pandemijai? Ar taip staigiai išpopuliarėjusios „darbostogos“ įsitvirtino? O prie ko visgi buvo sunkiausia prisitaikyti patiems kelionių organizatoriams? Į šiuos klausimus tinklalaidėje „Berta&Talks“ atsako kelionių organizatoriaus „Novaturas“ marketingo direktorė Olga Belova ir keliaujančios jėgos aitvarų mokyklos „WindTrain“ įkūrėjas, aktyvių atostogų organizatorius Edgaras Martinėlis.
Atslūgus pandemijai lietuviai grįžo į standartines arba saugiausias kryptis, kuriose buvo labai aiškus reguliavimas, kur buvo lengviausia nuskristi ir aišku, kad grįžus nereikės izoliuotis.
– Olga, esate didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus atstovė, tad bene geriausiai galite atsakyti: koks gi yra tas lietuvis kaip keliautojas ir ar mėgsta lietuviai keliauti apskritai?
Olga: Svarbiausia turbūt pasakyti, kad lietuviai keliauja. Pagaliau! Po dvejų metų, po dviejų praleistų sezonų mes keliaujame! Apibendrinti visų Lietuvos keliautojų ir sudėti į vieną portretą nenorėčiau, nes visgi visi mes keliaujame labai skirtingai – turime savo pomėgius, mėgstamas kryptis, mėgstamą kelionių stilių.
Dauguma lietuvių pripažįsta, kad jie keliauja bent jau du kartus per metus ir bent vienas atostogas stengiasi praleisti užsienyje. Iš patirties ir iš mūsų pardavimų galiu pasakyti, kad populiariausia kryptis yra Egiptas – tai žiemos, pavasario ir vėlyvo rudens kryptis. Kita labai populiari šalis yra Turkija. Tuo tarpu jaunesni arba labiau linkę pažinti pasaulį žmonės renkasi trumpus savaitgalio pabėgimus. Važiuoja ten, kur yra tiesioginiai reisai, kur galima per 3–4 dienas apeiti, pabūti, paragauti gyvenimo ir juo pasidžiaugti bei sugrįžti pilnam įspūdžių. Tiesa, kita visai nemaža lietuvių dalis – apie 49 %, daugiausia vyrai – labai mėgsta keliauti Lietuvoje.
– Užsiminėte, kad kryptys, kuriomis keliauja lietuviai, yra nusistovėjusios. Ar turėjo tam įtakos pandemija, ar iš esmės naujovių šiuo klausimu neatsirado?
Olga: Atslūgus pandemijai lietuviai grįžo į standartines arba saugiausias kryptis, kuriose buvo labai aiškus reguliavimas, kur buvo lengviausia nuskristi ir aišku, kad grįžus nereikės izoliuotis. Atsisukome atgal į Graikiją, į kiek primirštą Bulgariją, tačiau Turkija ir Egiptas topuose kaip buvo, taip ir liko.
Dar vienas svarbus dalykas, kuris koregavo kelionių kryptis, yra tai, kad anksčiau labai populiarios tolimos kryptys, tokios kaip Šri Lanka, Balis, Tailandas, ilgą laiką buvo uždarytos.
– Edgarai, tau dažniausiai tenka susidurti su aktyvia keliautojų bendruomene, kuri ieško patirčių, nuotykių. Esi įkūręs keliaujančią sezoninę jėgos aitvarų mokyklą, kuri veikia tiek Egipte, Turkijoje, tiek kitose šalyse, ir kone ištisus metus paskui ją keliauja patys lietuviai. Tavo akimis, ar auga keliautojų dalis, ieškanti aktyvaus poilsio ir nenorinti gulėti viešbutyje bei pasyviai leisti laiką?
Edgaras: Taip, ta keliautojų dalis tikrai auga. Procentaliai negaliu pasakyti, bet po pandemijos 2021 metai mums buvo rekordiniai – pavasarinis ir rudeninis Egiptas bei Turkija tiesiog „sprogo“, nes žmonės itin norėjo ten keliauti. Be to, jie buvo pavargę nuo to uždarymo, buvimo nežinioje – norėjo ir ieškojo naujų patirčių, išbandymų. Nežinau, ar dėl jėgos aitvarų populiarumo, bet keliautojų kiekis buvo labai didelis.
Ta pati tendencija jaučiama ir Lietuvoje – sezono metu norinčiųjų mokytis kaituoti kiekis smarkiai auga. Gal vėjo norėtųsi kiek daugiau, kad galėtume teikti paslaugas, bet ir jo yra nemažai.
– Abu paminėjote, kad lietuvių noras keliauti, atrasti, patirti labai didelis. Iki pandemijos stebėjome, kad yra nemažai keliaujančiųjų savarankiškai – planuojančiųjų keliones ir jos veiklas individualiai. Olga, ar pandemija iš esmės pakeitė šį įprotį, o galbūt atsirado daugiau baimių ir dažniau kreipiamasi į kelionių organizatorius kaip į savotišką saugumo garantą?
Olga: Pandemija pakoregavo keliavimo realybę, todėl mes ir sakome „welcome to new reality“. Turbūt viena iš pagrindinių priežasčių yra reguliavimai šalyse – reikalavimai išvažiuojant, įvažiuojant. Kartais jie keisdavosi kartą per savaitę, kartais net kelis kartus per dieną. Kai keliauji su agentūra arba kelionių organizatoriumi, jis prisiima atsakomybę už informavimą, formalumų tvarkymą, pagalbą, jei, pavyzdžiui, susirgai kovidu arba kažkas netikėto atsitiko kryptyje.
Savarankiškai keliaujantieji turi iššūkių su bilietų keitimu, atšauktais skrydžiais, uždarytais viešbučiais. Šiandien arba, kitaip tariant, po pandemijos organizuoto turizmo populiarumas tikrai ženkliai išaugo.
Šią įžvalgą parašė: Kristina Sušinskaitė
Projektų direktorė | Berta&Agency
Jums taip gali būti įdomu:
Už „Berta&Talks“ – jau antras garbingas apdovanojimas
Vilniaus verslo moterų tinklas (VVMT), veikiantis prie Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūm
Influencerių rinkodara ir prekių ženklai: kaip sukurti efektyvią sinergiją?
Nuomonės formuotojai (angl. influencers), kuriuos noriai sekame, kuriais pasitikime ir į kuriuos
Kokybiškos komunikacijos poreikis išaugo, bet specialistų nėra: kaip verslai sprendžia šią problemą?
Šiandien darbo vietų pasiūlymų kiekis yra išaugęs tris kartus, o darbdaviams vis dažniau tenk